Naujienos
Pradžia
Radijo laidos
Skelbimai

Ankstesni žurnalai >> Sveikatos užkalbėjimas

Sveikatos užkalbėjimas

2012 m. Nr.1 (8)

Numerio tema „Sveikatos užkalbėjimas"

Sveikas, mielas skaitytojau!

Kol ruošėme šį numerį spaudai, Lietuvoje karaliavo pats tikriausiais speigas, o visa šalies spauda mirgėte mirgėjo perspėjimais ir patarimais, kaip išgyventi didžiuosius šalčius. Matyt, jei būtų žmogaus valia, klimatas visoje planetoje būtų „vidutiniškas“ – nei pernelyg karštas, nei pernelyg šaltas, tiesiog patogus. Bet ar nepasigestume tuomet kvapą gniaužiančio gamtos grožio? Grožio, kuris gimsta, kai šaltą, vaiskų žiemos rytą, oranžine spalva nužerdama spindintį sniegą, kyla saulė, arba kai alsų, troškų vasaros vidudienį į dangų tyliai žvelgia nugeibę žolynai? Regis, žmonėms patinka jaustis šios žemės viešpačiais. Patinka viską planuoti, tiksliai apskaičiuoti, nukreipti, pataisyti ir visus atsakymus turėti čia ir dabar. Nežinomybė baugina, glumina, verčia jaustis nesaugiai ir nepatogiai. Kovojame su ligomis, su mirtimi, su gamta, norime viską žinoti tiksliai, o rezultatų sulaukti greitai. Bet ar taip neaukojame paties gyvenimo grožio? Grožio, kurio be paslapties, šventumo, subtilumo tiesiog nėra?

„Mūsų gyvenimo tarpsniai – kaip susisiekiantys indai,“ – rašo V. Skirkevičius straipsnyje „Pažintis su savo biografija“. Kiekvienas gyvenimo tarpsnis, nugyventas vienaip ar kitaip, lemia, kaip mes jausimės ir kokie sveiki būsime kitais gyvenimo tarpsniais, ir ne kas kita, o vaikystė kloja pamatus senatvei. Ir nieko greita čia negali būti. Pirtininkas K. Gurevičius pasakoja apie pirčiulystę – apie tai, kad liesdami vienas kitą, kalbėdamiesi, mes neabejotinai tampame sveikesni, kūrybiškesni, harmoningesni, o bendrystė ir yra pats tikriausias sveikos visuomenės garantas. Akivaizdu, jog mūsų sveikata yra ne tik tai, kas išmatuojama įvairiais -metrais bei -grafais, ir ne tai, ką galima greitai pataisyti prarijus vieną ar kitą piliulę. Sveikata glūdi mūsų santykyje su visata, su fiziniu bei dvasiniu pasauliu. Ji slepiasi mūsų gebėjime dirbti, džiaugtis, mąstyti, mylėti, tikėti.

Ji yra tarsi mantra, tarsi užkalbėjimas, kuris gyvena širdyje ir mažai ką turi bendra su medicinos terminais. Ją užgyvename visu savo gyvenimu. O iš sveiko santykio su gyvenimu gimsta ir sveikas santykis su mirtimi.

Kažkada garsus režisierius Andrėjus Tarkovskis pasakė, jog jam egzistuoja tik dvi žmonių kategorijos: daugiau negu žmogus ir mažiau negu žmogus. Iš to, kuo dalijosi šio numerio autoriai ir herojai, nejučia supranti, jog laimė tam, kuris pristigęs sveikatos sutiko daugiau negu gydytoją, sutiko gydytoją, kuris taip pat tiki...

Šiuo numeriu ir norime visiems mums – tiems, kurie sveiki, kurie serga ir kurie gydo – palinkėti stengtis būti daugiau negu... ir ypač  tuomet, kai gyvenimas mums atsiunčia išbandymą.

Būkime sveiki!

Nuoširdingiausiai,
„Green‘o“ redakcija

Turinys /2012 m. Nr.1 (8)

4 psl. Straipsnyje „Mirtis mums (ne) tinka“ Vilma Grigienė samprotauja apie mirtį šiuolaikiniame pasaulyje. Ir apie nemirtingumo paieškas, kas, galbūt, pakeistų mūsų požiūrį į mus supančią aplinką, jei privalėtume kur kas atsakingiau skaičiuoti ir taupyti, nes ruoštumės gyventi 1000 ar net daugiau metų. O naujadaras – „žaliosios laidotuvės“, tai viso labo naujas klyksmas laidotuvių madose, ar gilesnę prasmę slepiantis aktas?

8 psl. „Pažintis su savo biografija...“. Šiame straipsnyje natūralios medicinos žinovas, lektorius bei vaistininkas Virgilijus Skirkevičius dalijasi savo atradimais, gilinantis į žmogaus amžiaus tarpsnių prasmę bei reikšmę sveikatai. Žmogaus amžiaus tarpsniai turi savo metų laikus ir jiems būdingą energiją. Taip pat jie turi savo raidos lūžių taškus ir ypatingą dieną, kai mums sukanka 18 metų, septyni mėnesiai ir devinta diena. Šią dieną praeitis, dabartis ir ateitis paduoda viena kitai ranką. Tai lyg antrasis mūsų gimimas...

13 psl. straipsnyje „Diagnozė: Ekoradikalas?“ Karolina Tamašauskaitė apžvelgia tikrai platų subkultūrinių judėjimų spektrą, kurie vienaip ar kitaip siejasi su pasauliniu judėjimu už pasaulio gerovę, žmogaus ir gamtos bendrystę bei planetos išsaugojimą. Ar šis rezistencinis sąjūdis, kuriam šiandien atstovauja tūkstančiai žmonių, yra viso labo būdas tapti „kitokiam“. O gal tai visgi nuoširdus noras padėti mums susiprasti? Gal tai tiesiog žaismingų individų, kurie neturėtų būti siejami su jokiomis ideologijomis, eksperimentinis gyvenimo būdas? Spręsti Jums.

20 psl.„Lavonas spintoje, arba kiek iš tiesų kainuoja madingai atrodyti?“ Anot Ksenijos Aksejevos, pastarąjį dešimtmetį esame naujo drabužių vartojimo kultūros fenomeno gimimo, paplitimo ir įsigalėjimo liudininkai. Šis reiškinys, vadinamas „fastfashion“, mados ir drabužių pramonę pavertė viena didžiausių teršėjų pasaulyje. Todėl keliasdešimt litų, kuriuos sumokame už suknelę ar marškinėlius vienoje populiarių drabužių parduotuvių, dar nėra galutinė jų kaina. Tad kiek iš tiesų sumokame už galimybę madingai atrodyti?

26 psl. „Įmonių socialinė atsakomybė – nei socialinė, nei atsakomybė“, – teigia ekonomikos analitikė Guoda Azguridienė. Ir turi tam svarių argumentų. Ir ypač jei kalbama apie Lietuvos kontekstą, kur šiandien dėl aktyvaus ĮSA viešinimo atsiranda spaudimas diegti šias sistemas, kad neatrodytum kaip „socialiai neatsakingas. ĮSA kalba apie savanorišką įsipareigojimą „daugiau nei reikalauja įstatymas“. Ar šiandien Lietuvoje tikrai tai yra teisingas akcentas?

32 psl. Straipsnyje „Bendruomeniškumo renesansas – pavargusiems nuo gyvenimo pavieniui“ Akvilė Balžekaitė pristato tris pažangiausias bendruomenių vystymo kryptis, kurios jau įrodė savo efektyvumą, tad jas galbūt būtų verta pasiskolinti.

38 psl. Rubrikoje „Grynuolis“ Daiva Ausėnaitė kalbina Daivą Breivienę – odontologijos pasaulio „žaliąją“, kovojančią už dantų išsaugojimą. Pašnekovės teigimu, „ Mes tapome daugiau nei mums buvo leista būti...“.

45 psl. Rubrika „Grynas būstas“ .Šį kartą Eglė Plytnikaitė straipsnyje „Saulės architektūra – kaip suvaldyti saulės energiją“ pristato mums saulės architektūros principų naudojimo privalumus ir galimybes. Nors saulę architektūroje išnaudojo didžiosios senovės civilizacijos, šiandien šie principai atrandami iš naujo.

50 psl. „Skonių alchemija: kinų ir indų senoji išmintis“. Nežiūrint tūkstantmečių, kurie skiria mūsų ir tų laikų žmonių stalą, daug ką galime pritaikyti ir dabar. Taigi Ingrida Statkauskienė bei Daiva Ausėnaitė bando rasti bendrą vardiklį, orientyrą, dėl kurio maistas mus ne tik sotintų, teiktų pasitenkinimą valgant, bet dar ir stiprintų mūsų imunitetą, gelbėtų mūsų organams, skirtingais metų laikais padėtų išlaikyti gerą savijautą .

56 psl. Joelis Mowdy bei Simona Vaitkutė straipsnyje „Visavalgio dilema: riebus kepsnys ar rami sąžinė?“bando rasti atsakymą į klausimą: ar įmanoma visiškai suvokti mėsos poveikį aplinkai, prisiimti atsakomybę už mūsų elgesį su mūsų valgomais gyvūnais ir išlikti mėsavalgiu?

61 psl. Rubrika: „Ant žaliosios bangos“. Sonata Dirsytė dalijasi atradimais, idėjomis ir patarimais.

66 psl. Rubrikoje „Altenergija“. Paskutiniaisiais metais, energijos kainoms pasiekus iki šiol neįsivaizduotas aukštumas, į alternatyvios energijos vystymą įsitraukė visi: valstybė, privačios kompanijos ir pavieniai entuziastai. Taigi Dalius Tarvydas mums pristato naujausias pasaulyje alternatyvios energetikos tendencijas.

72 psl. Rubrika: „Grynas gyvenimas“. „Kuo gyvename, tuo ir gydomės“, – teigia šių metų „Green‘o“ herojai – Laucių šeima. Šiame numeryje Vilmai Grigienei mama Ingrida pasakoja apie tai, kaip Laucių šeima saugo ir taiso savo sveikatą.

76 psl. Rubrika: „Grynai sveikatai“. Straipsnyje „Apie sėklas, pumpurus ir juose slypinčią saulės šilumą ir šviesą. Patarimai stiprinant sveikatą: žiema–pavasaris“ Virgilijus Skirkevičius dalijasi savo žiniomis apie tai, ką daryti, norint harmoningai puoselėti sveikatą šiuo metų laiku, kai brendame iš žiemos ir pasitinkame pavasarį.

78 psl. Vilmos Grigienės straipsniu „Gintarą reikia patirti“ pradedame pažinties su gintaru kelią. Gintaru, kuris gynė mūsų protėvius nuo ligų ir piktųjų dvasių, dovanojo gebėjimą džiaugtis ir žaisti, nes tokia yra gintaro prigimtis.

82 psl. O straipsniu „Ten, kur gimsta pirčiulystė“ Vilma Grigienė, pristatydama pirčiulystę – pirties mylėtojų bičiulystę, užbaigia straipsnių ciklą apie baltiškąją pirtį.

84 psl. Straipsnyje „Nepatogi tema“ Guoda Azguridienė analizuoja moteriškos higienos priemonių poveikį moterų sveikatai bei aplinkai. Tai dėl „nepatogumo“ esame linkusios nutylėti, nors iš tiesų būtina kalbėti.

86 psl. Rubrikoje: „Kvapų namų“ ekspertai apie odos sveikatą ir kosmetiką ekspertė Rūta Daunoravičienė supažindina mus su žmogaus odos ekosistema, tikėdamasi, kad šis straipsnis paskatins Jus pagarbiai elgtis su nematomais jos gyventojais, o atsargiau – su kosmetika.

90 psl. Rubrikoje „Grynas įkvėpimas“ Sonata Dirsytė pristato meno rūšį – aplinkosaugos kinematografiją. „Green‘as“ kviečia susipažinti su didžiausio atgarsio sulaukusiais dokumentiniais filmais, nagrinėjančiais aplinkosaugos temas.

94 psl. Rubrikoje: „Grynas smegenų plovimas, arba kas slepiasi už etiketės?“ Akvilė Balžekaitė, remdamasi produkto gyvavimo ciklo analize, bando išsiaiškinti, kuris namo stogas „žaliausias“: dengtas saulės elementais, apželdintas ar tas, ant kurio sumontuoti saulės kolektoriai vandeniui šildyti?

98 psl. Rubrika „Green‘o receptai“. Salotų baro „Mano guru“ ekspertai, šiek tiek patobulinę, pristato šio sezono lietuviško kulinarinio paveldo valgių.

100 psl. Rubrikoje „Laisvalaikio skaitiniai“ siūlome paskaityti šmaikščią Regimanto Tamošaičio esė „Aukščiausias dvasingumo laipsnis.

104 psl. Rubrika „Pasidaryk pats“. Padedant komikso herojui, gaminsime balzamą lūpoms.

Raginimas atsinaujinančią energetiką skelbti nacionaliniu prioritetu

Trylika asociacijų, kurios vienija atsinaujinančios energetikos įmones, pasirašė memorandumą. Juo ragina atsinaujinančios energetikos, ypač biokuro, plėtrą skelbti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu. Daugiau>>>

Panaudotas lemputes mesime į specialias talpyklas

Panaudotų taupiųjų lempučių surinkimo vietas didžiuosiuose prekybos centruose ėmėsi steigti Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su įmone „Ekošviesa“. Pirmosios dėžutės jau stovi dviejuose sostinės prekybos centruose, o iki sausio vidurio ....

Atliekų rūšiavimas: klausimai ir atsakymai

Į klausimus atsako UAB VSA generalinė direktorė Jurgita Petrauskienė. Daugiau>>>

25 lietuvos miestuose nemokamai surenkama sena elektroninė įranga

Lietuvoje prasideda aplinkosauginė-ekologinė akcija „Kartu mes galime papuošti savo miestą”. 25-ių šalies miestų gyventojai, įmonės ir įstaigos gali registruotis akcijos interneto svetainėje www.elektronikosakcija.lt, nemokamu telefonu 8 800 00 653 arba informacijos telefonu 118, kad....

ŽŪR prezidiumo sprendimas dėl GMO Lietuvoje

LR žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumas šių metų liepos 4 d. posėdyje priėmė sprendimą rekomenduoti drausti GMO auginimą Lietuvos teritorijoje. Daugiau>>

Įkurti Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai

Liepos 19 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyti Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai (Rūmai), kurie buvo įsteigti liepos 7 d. Rūmų veikla yra suskirstyta į du sektorius: sveikos gyvensenos, kuris skirtas sveikatos tausojimo, stiprinimo ir ligų profil....

interneto svetainių kūrimas, verslo valdymo sistemos