Naujienos
Pradžia
Radijo laidos
Skelbimai

Ankstesni žurnalai >> Į sveikatą

Į sveikatą

2009 m. Nr.2 (2)

Numerio tema „Į sveikatą!“

Sveikas, mielas Skaitytojau! Labai tikimės, kad tikrai esi sveikas. Žemę apleidus vaisingumo jėgoms ir spustelėjus pirmajam šaltukui, klojame prieš Tave naują – jau antrąjį – „Green‘o“ numerį. O jis, gal ir simboliška artėjant varvančių nosių sezonui, skirtas sveikatai. Būtent apie ją, o ne apie varvančias nosis norime šį kartą pasvarstyti. Juk gydytis ir puoselėti sveikatą yra iš esmės skirtingos sąvokos. Tad ar mokame rūpintis savo sveikata? O gal tik gydome vieną ligą po kitos? Pasitikime „tradicine“ ar „netradicine“ medicina? Ir kas yra toji „netradicinė“ – vienų dievinama, kitų negailestingai kritikuojama? Ar egzistuoja pasaulyje „stebuklinga piliulė“, kuri išgydo akimirksniu ir neturi jokio šalutinio poveikio? Ar sveikata, iš neįkainojamos vertybės virtusi preke, netampa įvairių manipuliacijų objektas? Ar šiuolaikinis žmogus, siekdamas tapti laisvu nuo atsakomybės, įsipareigojimų, skausmingų savo gyvenimo būdo pasekmių,  neišmaino į tai brangiausio turto – sveikatos?

Sakoma, kad sveikata yra lygiai tokia pat užkrečiama kaip ir liga. Taigi tariame ačiū Tau, Skaitytojau, už tai, kad žurnalas žengia jau antrąjį žingsnį ir kviečiame kartu platinti sveikatos „virusą“. Tikimės, jog ir toliau būsime vieni kitiems reikalingi. Būsime sveiki, būsime atsakingi, būsime dalyvaujantys, būsime grynesni, tiesiog būsime...

Tad eikime Į SVEIKATĄ drauge! Siūlykit, patarkit, pildykit rašydami mums elektroniniu paštu greenas@eka.lt

Kurkime „Green’ą“ drauge!

Nuoširdžiai,
GREEN’O KŪRĖJAI


Turinys / 2009 m. Nr.2 (2)

Sveikata versus liga. Kuriems dievams meldžiamės?
Kas yra sveikata? Kokie veiksniai ją lemia? Kokią vietą sveikata bei sveikatinimas užima Lietuvos sveikatos sistemoje? Šiuo metu rengiama nacionalinė sveikatos strategija 2010-2020 metams. Ar mokysimės iš ankstesnės dešimtmečio sveikatos strategijos, kurios išdavoje – lėšų sveikatos apsaugai daugėjant, auga ir sergančiųjų skaičius. Ar turime Lietuvoje pareigūną atsakingą už visuomenės sveikatą, ar turime žmogų, kuris gintų besistengiančiųjų nesirgti teises. Ar iš tiesų negalime pažaboti „parazituojančių“ elementų? Vakarų šalyse jau senokai veikia motyvacijos būti sveiku programos, kurių išdavoje mokslininkai konstatuoja stulbinamus rezultatus kovoje prieš ligas bei visuomenės senėjimą. Ko trūksta Lietuvoje tokios programos sukūrimui bei įgyvendinimui?

Komplimentai komplementinei medicinai.
Šiandien ne tik visuomenė, bet net ir dažnas specialistas negali tiksliai pasakyti kas yra tradicinė medicina. Vieni teigia, kad tai šiuolaikinė Vakarų medicina, kiti, kad mūsų protėvių amžiais kaupta natūralių gydymosi metodų sistema, treti, jog tai senoji Rytų šalių gydymo praktika. O dar jei paklaustume ką reiškia alterrnatyvi, alopatinė, integruojamoji, biologinė ir kt. medicinos – greičiausiai išsamaus ir sisteminio atsakymo tektų ilgokai paieškot. Taigi straipsnyje bandoma sudėliot sistemą, pagal kurią tūlas skaitytojas susivoktų visoje šių medicinų plejadoje, suvoktų jų tarpusavio santykį bei ryšius. Trumpai supažindinama su homeopatine, ajurvedine, natūropatine, senovės kinų, antroposofine, fitoterapine ir kt. medicinų esminiais principais. Taip pat analizuojama užsienio šalių patirtis, bandant jungti „tradicinius“ ir „netradicinius“ gydymo metodus. Aiškinamasi kokia tuo požiūriu situacija Lietuvoje. Pristatomos Lietuvoje veikiančios alternatyvios medicinos švietimo įstaigos, projektai.

„Šalutinis poveikis: nepatogi tiesa“.
Farmacinis verslas tapo vienu pelningiausių pasaulyje verslu, kurio pajamas generuoja mūsų ligos. Taigi ar šioje pelno logikos grandinėje galime tikėtis, nuoširdaus noro mus išgydyti kartui ir visiems laikams. Kokį vaidmenį šioje sistemoje atlieka medicinos darbuotojai – Hipokrato priesaikos “Svarbiausia: nepakenk” sekėjų, eksperimentatorių su žmonėmis ar farmacijos produktų platintojų? Kiek glaudžiai susipynę interesai? Straipsnis atskleidžia Vakarų farmacinės industrijos užkulisius bei iš kylančias grėsmes mums – pacientams, ligoniams, vartotojams.

Žudantis grožis arba ar įmanoma grąžintis nekenkiant savo sveikatai?.
Ar žinote, jog šiandien taip gausiai ir dažnai mūsų naudojama kosmetika bei asmeninės higienos priemonės santykyje su mūsų sveikata yra gryna loterija? O blogiausia, jog besivydami „civilizuoto“ pasaulio diktuojamus įvaizdinius bei higieninius imperatyvus, mes kasdien šių produktų sunaudojame vis daugiau. Ar žinote, jog vidutinis „vakarietis“ per dieną sunaudoja apie 9 skirtingus produktus ir tokiu būdu ant jo kūno patenka 120 skirtingų cheminių komponentų, iš kurių net 80-ties procentų sudedamųjų dalių poveikis žmogaus organizmui niekada nebuvo ištirtas. Taigi bandysime išsiaiškinti kiek kosmetika bei asmeninės higienos produktai gali mus žaloti? Taip pat ieškosim būdu kaip kiekvienas iš mūsų nebūdamas chemiku galėtų identifikuoti galimą pavojų. Ieškosime alternatyvų „brutaliajai chemijai“, ir taip pat paaiškinsime kiek realiai kainuoja LABAI brangus kremas, už ką iš tiesų mokate pirkdami jį, ir kaip pačiam pasigaminti gerą kremą be konservantų.

Kelyje iš „consumerių“ į „prosumerius“.
Pristatomas Europoje ir visame pasaulyje pagreitį įgaunantis „Lėtasis judėjimas“ (www.slowmovement.com ) bei JAV itin išpopuliarėjęs bei taip pat pasaulyje plintantis vartotojų susivienijimas „LOHAS“ (Lifestyle of health and sustainability – www.lohas.org ), kurio mastas šiandien siekia apie 30 proc. JAV vartotojų rinkos. Pasaulio gamtos fondo (WWF) “Weathercocks & Signposts” ataskaita— žaliojo konsumerizmo  kritika.

Ekologija

„Bendrabutis – tvaraus gyvenimo modelis?“. Ar ne per daug mokame už būstą, ar ne per retai matomės su draugais, ir ar netampame vieniši ir labiau izoliuoti nei norėtume? Ar  galime sėkmingai spręsti ekologines problemas pavieniui; o gal būtume stipresni ir efektyvesni, jie veiktume drauge? Remiantis moderniais bendruomeninio gyvenimo pavyzdžiais stengiamasi atsakyti į šiuos klausimus. Eko-bendruomės („Eco-community ir “co-housing“) konceptai, Bendruomeninio gyvenimo ekologiniai privalumai, paplitimo mastai, formos ir subtilybės.

„Green‘os“ datos
Tikram „ekofilui“ svarbiausi įvykiai, datos, sukaktys, renginiai (spalis, lapkritis, gruodis)

Grynas gyvenimas

"Vaistinėlė be paracetamolio". Kartą, kai per gan kvailą sutapimą su apsirgusia dukra pakliuvau į Santariškių vaikų ligoninės priimamąjį, buvau apšaukta "natūraliste, norinčia savo vaikus nuvaryti į kapus". Ir tai viso labo dėl to, kad atsisakiau gultis į ligoninę su net (!) du kartus per keturias valandas vėmusiu vaiku ir labai nustebusi paklausiau, kodėl gydytojai nori mano vaikui kišti paracetamolio žvakutę (beje, didesnę, nei reikėjo pagal jos svorį, nes mažesnės neturėjo), jei temperatūra vos siekė 38 laipsnius. Taigi, pagal šiuolaikinės medicinos teoriją, mano trys vaikai jau seniai turėjo nebevaikščioti šia žeme, mat šiuo klausimu esu tikrai natūralistė: neturime skiepų paso, mūsų vaistinėlėje niekada nebuvo paracetamolio, o iš trijų vaiku tik viena - vyriausioji, šešiametė Bernadeta - prieš metus primą kartą gavo paragauti antibiotikų. Bet visi jie sveiki, guvūs ir, tikiuosi, šiame pasaulyje dar gyvens ilgai ir laimingai. Štai ir bandysiu papasakoti, kaip mes sergame ir kaip sveikstame. Ligų aš nebijau. Aš jas gerbiu ir iš jų mokausi.

Grynas maistas

Ir maistas, ir vaistas. Prieskoniai ir prieskoniniai augalai.
Ajurvedinė dieta ar gydymas neatsiejamas nuo mitybos reguliavimo, kuris yra tiesiogiai siejamas su prieskonių bei prieskoninių augalų tiksliniu vartojimu, taip pat analizuojamas lietuviškų žolelių ir prieskonių poveikis gerai savijautai. Praktiniai patarimai namų „prieskonių vaistinėlei“.

Nacionalinė lietuviška SVEIKA virtuvė.
Ar tai įmanoma? Sužinokime kaip išmintingai mito mūsų protėviai ir pasimokykim. Po interviu su Birute Imbrasiene, Kulinarinio paveldo fondo direktore, patys nuspręsite į ką verta gilintis labiau: ar į naujausias vakarietiškas sveikos mitybos teorijas, bei iš jų išplaukiančias dietas, ar visgi į tikrojo lietuviškojo kulinarinio paveldo subtilybes.

Gryniausia ką turime. Sveikatai
Gintaras, pirtis, bičių produktai (bičių pienelis, duonelė, vaškas), arbatos, molis/purvas.

Grynas smegenų plovimas
Ar tikrai mes gauname tai, už ką mokame? Ar mums leidžiama sužinoti daugiau, nei reklamoje/etiketėje sakoma? Rubrikoje pateikiama naujausia informacija, verčianti susimąstyti apie Lietuvoje itin populiarių masinio vartojimo prekių kokybę bei galimą žalą (Šį kartą – populiarios plaukų priežiūros priemonės bei apelsinų sultys...).

„Green‘o receptai

Maistas: moliūgų sriuba, morkų pyragas, linų sėmenų paplotėliai, žaliasis Reginos tepalas...

Gydymasis namuose receptai

Grynos lankos, žalios avys“...kas išmano - tas gyvena
Knygos, kurias skaitome ir rekomenduojame Jums...

Grynas smegenų sukimas
„Ekokryžiažodis“.

Raginimas atsinaujinančią energetiką skelbti nacionaliniu prioritetu

Trylika asociacijų, kurios vienija atsinaujinančios energetikos įmones, pasirašė memorandumą. Juo ragina atsinaujinančios energetikos, ypač biokuro, plėtrą skelbti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu. Daugiau>>>

Panaudotas lemputes mesime į specialias talpyklas

Panaudotų taupiųjų lempučių surinkimo vietas didžiuosiuose prekybos centruose ėmėsi steigti Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su įmone „Ekošviesa“. Pirmosios dėžutės jau stovi dviejuose sostinės prekybos centruose, o iki sausio vidurio ....

Atliekų rūšiavimas: klausimai ir atsakymai

Į klausimus atsako UAB VSA generalinė direktorė Jurgita Petrauskienė. Daugiau>>>

25 lietuvos miestuose nemokamai surenkama sena elektroninė įranga

Lietuvoje prasideda aplinkosauginė-ekologinė akcija „Kartu mes galime papuošti savo miestą”. 25-ių šalies miestų gyventojai, įmonės ir įstaigos gali registruotis akcijos interneto svetainėje www.elektronikosakcija.lt, nemokamu telefonu 8 800 00 653 arba informacijos telefonu 118, kad....

ŽŪR prezidiumo sprendimas dėl GMO Lietuvoje

LR žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumas šių metų liepos 4 d. posėdyje priėmė sprendimą rekomenduoti drausti GMO auginimą Lietuvos teritorijoje. Daugiau>>

Įkurti Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai

Liepos 19 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyti Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai (Rūmai), kurie buvo įsteigti liepos 7 d. Rūmų veikla yra suskirstyta į du sektorius: sveikos gyvensenos, kuris skirtas sveikatos tausojimo, stiprinimo ir ligų profil....

interneto svetainių kūrimas, verslo valdymo sistemos