Naujienos
Pradžia
Radijo laidos
Skelbimai

Ankstesni žurnalai >> Saugokime vaikystę

Saugokime vaikystę

2011 m., Nr.2 (6)

Numerio tema „Saugokim vaikystę“

Sveikas, mielas skaitytojau!

Šį kartą kviečiame išjungti televizorių ir pasikalbėti apie vaikus. Mūsų esamus vaikus, būsimus vaikus, mūsų vaikų vaikus ir vaikus apskritai. Žinoma, jokia čia naujiena – vaikus žmonės gimdė ir augino visais laikais, tačiau mūsų laikai nuo „visų laikų“ skiriasi viena esmine detale – šiandieniniai vaikai nebėra tiesiog vaikai. Jie tampa mūsų „projektais“. Pačiais svarbiausiais, ambicingiausiais gyvenimo projektais. Mes juos atsakingai planuojame, į juos investuojame ir, žinoma, tikimės pačių geriausių rezultatų.

Ir gal čia nebūtų nieko blogo, jei nebūtų tiek blogio. Blogio, kuris, ko gero, daugumos tėvų šiandien yra suvokiamas kaip gėris. Tyrimai atskleidžia, jog tėvai Lietuvoje (skirtingai nuo išsivysčiusių Europos valstybių), rinkdamiesi, kuria linkme ugdyti vaikus – kad vaikas taptų doras žmogus (gebantis bendrauti, bendradarbiauti, užjausti, išgirsti, padėti) ar kad taptų konkurencingas individas (siekiantis pranašumo, laimėti, būti geresnis už kitus, orientuotas į savų interesų paisymą) – renkasi pastarąjį variantą. Tokie tikslai keliami ir pedagogams – sudaryti sąlygas vaikams konkuruoti, kad šie būtų „užgrūdinti“, atsparūs (ar nejautrūs?) visoms šiuolaikinio pasaulio grimasoms. Mes įpratę rinkti ir žavėtis geriausiais, stipriausiais, gražiausiais, pirmaisiais. Norime, kad ir mūsų vaikai tokie būtų. Bet ar mes susimąstome, kur tai veda, ar tokios aplinkos, tokių santykių linkime savo vaikams? „Laukinį kapitalizmą“ jau išgyvenusios šalys gręžiasi į kitą pusę – išgyventi mes galime tik kartu, tik suvieniję savo jėgas, todėl, užuot mokiusis konkurencijos, verčiau mokytis bendradarbiavimo. Šiandieniniame pasaulyje išties didelius bei svarius žmonijai laimėjimus dažniausiai pasiekia nebe pavieniai individai, o žmonių grupės, mokslininkų, išradėjų, autorių, menininkų kolektyvai. Visuomenės gręžiasi į bendruomenes, puoselėjamos bei iškeliamos sugyvenimo kartu vertybės. Be to, doras žmogus juk gali būti ir konkurencingas. Ar nuo mažens ugdant būti konkurencingu individu, įmanoma tapti doru žmogumi, spręskite patys...

Pamenate vaikišką žaidimą „muzikinė kėdė“, kai nutilus muzikai vaikai turi greitai susėsti ant kėdžių, kurių yra viena mažiau nei vaikų? „Jums tikriausiai puikiai pažįstama ta nesmagi gimtadienių scena, kai muzika nutyla, ir dar vienas žaidimo dalyvis tampa nevykėliu, priverstu likusį laiką sėdėti greta kitų nusiminusių vaikų“, – rašo A. Kohn straipsnyje „Byla prieš konkurenciją“, spausdintame tinklaraštyje „Bernardinai.lt.“ Teris Orlikas (Terry Orlick), žaidimų ekspertas iš Kanados, siūlo pakeisti „muzikinių kėdžių“ tikslą – pasiūlyti visiems vaikams tilpti ant kėdžių, kurių vis mažėja. Galiausiai septyni ar aštuoni laimingi kikenantys vaikai mėgins susispausti ant vienintelės kėdės. Visiems smagu ir nebėra nei laimėtojų, nei pralaimėjusiųjų.

Tad linkime mums visiems išmokti ir taip pat išmokyti vaikus

KARTU SUSĖSTI ANT VIENOS KĖDĖS....

Nuoširdingiausiai,
„Green‘o“ redakcija

Turinys/ 2011 m., Nr.2 (6)

Ekologinis intelektas. (Simona Vaitkutė)
Nauja pakraipa alternatyvaus ugdymo flange, jungti ne tik efektyvias alternatyvaus ugdymo metodikas, bet ir naujausias pasaulinių tendencijų išdavas – rūpinimąsi gamta kaip savo namais, ekologinių problemų sprendimų paieškas, atsakingos gyvensenos įgūdžių lavinimą. Ar toks būtų ateities mokyklos/darželio modelis?

NO-LAIFERIAI – vaikai kurie mokosi negyventi. (Vilma Grigienė)
Ar žinote, kas yra „nou-laiferis“ (angl. no-lifer)? Ogi šitaip paaugliai vadina tuos, kurie šią akimirką sėdi prie kompiuterio. Tiesą pasakius, mane šis „terminas“ sukrėtė iki širdies gelmių. Sukrėtė ne įžūli svetimybė, o tai, kaip tiksliai patys vaikai apibūdina savo bendraamžius, paskendusius virtualios realybės akivaruose. „Nou-laiferiai“. Negyvenantys. Esantys už šio pasaulio ribų. Tie, kurių nėra. Matėte filmą „Matrica“? Kažkodėl mane persekioja nuojauta, kad greitai imsime vegetuoti šalia kompiuterio ar televizoriaus tarsi eilinis „žmonių derlius“, o tuo metu mūsų smegenis stimuliuos suprogramuotas pasaulis. Pasaulis, kurio nėra.

Kam tarnauja mokyklos? Arba kodėl XXI a. vaikai ugdomi XIX a. institucijose? (Simona Vaitkutė)
Šiandieninė ugdymo sistema nebetenkina daugelio tėvų bent kiek labiau besidominčių tuo - ko, kaip ir kam yra mokomi jų vaikai. Taigi kompromisu centralizuotam valstybiniam ugdymo konvejeriui dažniausiai tampa repetitoriai, popamokiniai būreliai, savarankiškas vaikų mokymas namuose ir pan. Ir gal tame nebūtų didelės tragedijos, jei tradicinei lavinimo sistemai truktų TIK efektyvumo. Tačiau kai ji ima trukdyti, kenkti ir net luošinti, drąsesni tėvai ryžtasi savo vaikus patikėti „eksperimentatoriams“ – alternatyvių ugdymo sistemų atstovams. Tad nuo ko pradėti pasiryžusiems keistis?

Norint užauginti vaiką būtina turėti viziją. (Lauryna Tarvydienė)
Specialistai nesupranta, kodėl Lietuvoje, net ir uždraudus vertinti pradinukus pažymiais, vietoje jų atsiranda jų atitikmenų gėlyčių, saulyčių ar mėnuliukų pavidalu, kas ir toliau skatina varžytis dėl geresnio įvertinimo, suskirsto vaikus į „nugalėtojus“ ir „pralaimėtojus“, griauna vaikų vienybę, daro juos nepatiklius ir pavydžius varžovus, užkerta kelią integravimuisi, draugystei ir bendram darbu (o juk bendras darbas yra sėkmingiausias ugdymo principas); kodėl tiek daug vaikų jau mokymosi pradžioje patiria nesėkmę; kodėl per trumpą laiką smalsūs, lakios vaizduotės, linksmi vaikai paverčiami nepatenkintais, piktais, vaidingais bailiais, garbėtroškomis, smurtautojais arba atsiskyrėliais, kurie nesitiki nieko – tik kaip nors kapstytis...Apie tai ir apie galimas išeitis kalbame su Goethe instituto švietimo ekspertu Andreasu Rodenbecku bei edukologijos mokslų daktare Austėja Landsbergiene.

Rubrika: „Grynas maistas“. Didžiausi „E“ valgytojai. 11 patarimų, kaip juos sveikai pamaitinti. (Guoda Azguridienė)
Žmonės dažnai skundžiasi, kad sveikai maitintis sudėtinga. Jeigu turimi omenyje suaugusieji arba maži vaikai, tai vertėtų pagalvoti, ką tada sakyti ūgtelėjusių vaikų tėvams? Tų, kurie turi savo neginčijamą nuomonę visais gyvenimo klausimais, o mitybos – ypač. Be to, mėgsta viską, kas saldu ir supakuota į spalvingus popierėlius, taigi, dažniausia nesveika. Pagalvoję apie paauglius, suprasite, kad visiems kitiems maitintis sveikai yra be galo lengva… Ir ypač lengva sveikai maitinti tuos, kurie patys maisto dar nepasiima ir juolab nenusiperka.

Rubrika: „Ant žaliosios bangos“.
Žaliuojantys įvykiai ir šiaip įdomybės...

Rubrika „Grynas būstas“. „Mažų sąnaudų namai –svajojantiems apie nuosavą ekologišką būstą“. (Eglė Plytnikaitė)
Nuo seniausių laikų žmonės savo namus statėsi patys ir naudojo tik tai, ką galėjo rasti artimiausiose apylinkėse. Turbūt niekam ne paslaptis, kad būtent toks statybos būdas ir yra pats švariausias, sveikiausias, natūraliausias bei ekologiškiausias visais aspektais. Tokie namai ne tik pigiausi, bet, deja, ir praktiškai neįteisinami Lietuvoje. Laimei, visur ir visada esti originaliai ir drąsiai į gyvenimą žvelgiančių žmonių, kuriuos ir norėtume pristatyti.

Rubrika „Ekonomika ir ekologija“. Ar valstybė turėtų remti ekologišką vartojimą? (Guoda Azguridienė)
Tai gana dažnas ir visiškai logiškas klausimas, kurį užduoda ne vienas vartotojas, gamintojas, politikos formuotojas. Tiesa, iš karto tenka pastebėti, kad jei gamintojas nėra ekologiškas , tai tokio klausimo jis paprastai neužduoda arba į jį atsako „ne“. Taigi viešai svarstydami klausimą apie paramą ekologiškam vartojimui neišvengiamai turėsime reikalų su skirtingais interesais ir jų raiška, bet čia galime šių komplikacijų išvengti.

Rubrika „Grynuolis“. (Liepa Rimkevičienė)
Interviu su edukologe, keturių vaikų mama, privataus darželio įkūrėja Austėja Landsbergiene

Rubrika: „Grynai sveikatai“. Į pirtį susitikti su savimi. (Vilma Grigienė)
Tikriausiai drąsiai galima sakyti, kad kiekvienas suaugęs žmogus bent kartą yra pabuvojęs pirtyje. Vieni pirtį tiesiog dievina ir be šios pramogos savo gyvenimo nė neįsivaizduoja, kiti jos nemėgsta ir niekaip nesupranta prakaituojančių ant paties aukščiausio gulto. Yra žmonių, kuriems patinka pasišildyti kur nors žemėliau, pasišnekėti ir priepirtyje išgerti bokalą alaus. Yra į tokius pirties mėgėjus numojančių ranka – esą nieko apie tikrąją pirtį jie neišmano. Bet yra žmonių, kuriems pirtis yra dvasinė praktika – susitikimo su savimi vieta. Tiems, kurie domisi, ieško, bando pajusti ritualų galią ir susidraugauti su pirties dvasiomis. Apie tai, ką gali pirtyje rasti tie, kurie nusiteikę ieškoti atvira širdimi, pasakoja Kęstutis Gurevičius, pirmosios „Pirties Akademijos“ laidos absolventas, „Baltiškosios pirties“ klubo įkūrėjas.

Rubrika „Altenergija“. Alternatyvios energetikos perspektyvos Lietuvoje. (Dalius Tarvydas, Daiva Ausėnaitė, Jurga Grigienė)
„Įsielektrinusi“ nuo neprognozuojamų įvykių Japonijos Fukušimos elektrinėje, pasaulio ir Lietuvos visuomenė vis garsiau kalba apie saugius ir nesibaigiančius išteklius, kurių turime savo šalyje: biomasę, saulę, vėją, žemės gelmių energiją, biodujas, vandenį. Pasaulio alternatyvistai jau susitarė, kad visos šios energetikos sritys yra geros ir gali puikiai bendradarbiauti bei pakeisti viena kitą. Ar pavyks tai padaryti ir mums?

Rubrika: „Grynas gyvenimas“.
Nuolatinės „Green‘o“ Kauneckų šeimos atradimai, ieškant būdų gyventi meilėje ir darnoje su savo trimis vaikais.

Rubrika: „Atsakinga reklama... arba nežudyk reklamos“ . Kaip visada dalinsimės idėjomis...

Rubrika „Užsiaugink pats“. Vasara darže – stebuklų metas. (Saulius Jasionis, Laimis Žmuida) Gamtinė žemdirbystė. Tęsiame „buitinės žemdirbystės“ pradžiamokslį.

Rubrika „Grynas įkvėpimas“. Ekomenas (I dalis). (Aistė Kotlerytė)
Kartais taip prie visko priprantame, kad nepastebime, kaip greitai stulbinama spalvų, formų ir medžiagų įvairove pasižyminčios dar palyginti naujos meno rūšys apipinamos mitais ir stereotipais. Tad bandysime aiškintis kur prasideda ir kur baigiasi „ekomenas“?

Rubrika: „Kvapų namų“ ekspertai apie odos sveikatą ir kosmetiką. Kremai nuo saulės. Mitai, tikrovė ir alternatyvos. (Rūta Daunoravičienė)

Rubrika: „Grynas smegenų plovimas arba kas slepiasi už etiketės?“ Pirkinių maišelis. (Akvilė Balžekaitė)
Vertiname pagal produkto gyvavimo ciklą: bioskaidžius, polietileninius, popierinius ir kitokius maišelius. Kuris iš jų iš tiesų mažiausiai žalingas gamtai?

Rubrika „Green‘o receptai“. „Sūrininkų namai“ pristato šio sezono lietuviško kulinarinio paveldo valgius – ką valgė gegužės – rugpjūčio mėnesį mūsų protėviai?

Rubrika „Laisvalaikio skaitiniai“.
Etnologės N.Marcinkevičienės apybraižų apie senovinės lietuvių gyvensenos ypatumus ciklo II dalis (antrasis metų ketvirtis)
Į žmogų orientuotas švietimas. Satish Kumar. Apie tai kaip jis įkūrė Mažąją mokyklą.

Rubrika „Pasidaryk pats“
Komikso pagalba gaminsimės popierių.

Raginimas atsinaujinančią energetiką skelbti nacionaliniu prioritetu

Trylika asociacijų, kurios vienija atsinaujinančios energetikos įmones, pasirašė memorandumą. Juo ragina atsinaujinančios energetikos, ypač biokuro, plėtrą skelbti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu. Daugiau>>>

Panaudotas lemputes mesime į specialias talpyklas

Panaudotų taupiųjų lempučių surinkimo vietas didžiuosiuose prekybos centruose ėmėsi steigti Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su įmone „Ekošviesa“. Pirmosios dėžutės jau stovi dviejuose sostinės prekybos centruose, o iki sausio vidurio ....

Atliekų rūšiavimas: klausimai ir atsakymai

Į klausimus atsako UAB VSA generalinė direktorė Jurgita Petrauskienė. Daugiau>>>

25 lietuvos miestuose nemokamai surenkama sena elektroninė įranga

Lietuvoje prasideda aplinkosauginė-ekologinė akcija „Kartu mes galime papuošti savo miestą”. 25-ių šalies miestų gyventojai, įmonės ir įstaigos gali registruotis akcijos interneto svetainėje www.elektronikosakcija.lt, nemokamu telefonu 8 800 00 653 arba informacijos telefonu 118, kad....

ŽŪR prezidiumo sprendimas dėl GMO Lietuvoje

LR žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumas šių metų liepos 4 d. posėdyje priėmė sprendimą rekomenduoti drausti GMO auginimą Lietuvos teritorijoje. Daugiau>>

Įkurti Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai

Liepos 19 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyti Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai (Rūmai), kurie buvo įsteigti liepos 7 d. Rūmų veikla yra suskirstyta į du sektorius: sveikos gyvensenos, kuris skirtas sveikatos tausojimo, stiprinimo ir ligų profil....

interneto svetainių kūrimas, verslo valdymo sistemos