Naujienos
Pradžia
Radijo laidos
Skelbimai

Ankstesni žurnalai >> Apgautas skonis

Apgautas skonis

2011 m. Nr.3 (7)

Numerio tema „Apgautas skonis"

Sveikas, mielas slaitytojau!

„Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių“ – mes vėl kviečiame kalbėtis apie maistą. Nes jis – mūsų maistas, mūsų duona kasdieninė – tai ne tik baltymai, riebalai ir angliavandeniai, duodantys peno fiziniam kūnui. Tai ir įkvėpimas, ir paguoda, ir džiaugsmas, ir bendrystė, tai gija, jungianti visus šios žemės gyventojus į vieną ratą, į nenutrūkstamą grandinę, kuri neturi nei pradžios, nei pabaigos. Todėl kalbėti apie maistą galima be galo. Juk maisto reikia visiems, o jį visi vertiname pagal skonį. Prisipažinkime, juk kartais yra visiškai nesvarbu, kiek daug išmanome apie vieno ar kito produkto sudedamąsias dalis, jo maistinę vertę ar aplinkosaugos kaštus, mūsų pasirinkimą ima ir nulemia skonis. Skanu arba ne. Ir kaip gaila, kad šiuolaikinės technologijos leidžia šiuo žmogaus pojūčiu manipuliuoti, jį apgauti, suklaidinti ir įbrukti, kaip sakoma, „katę maiše“. Gaila, nes Ajurvedos – mokslo apie žmogaus gyvenimą – išmintis teigia, kad žmogų pasotina ne „kalorijų krepšelis“, o maiste esančių skonių įvairovė. Kuo daugiau skonių pajuntame, tuo sotesni jaučiamės.

Dabar visi skoniai nublanko, prekybos centruose parduodamų produktų skonis tapo universalus, o šalia saldumo, sūrumo, rūgštumo ir kartumo kaip lygus tarp lygių stojo umami skonis. Ko gero, daugelis net nežinome, jog turime tokį – penktąjį – skonį. Jis kaip tas šeštasis jausmas – tu lyg jį ir jauti, o konkrečiai nusakyti negali. Tad galima būtų sakyti, kad šitaip galbūt žmonija evoliucionuoja, tačiau įsigilinus supranti, jog, greičiau, priešingai. Umami skonį, kurį sukelia laisvi glutamatai, natūraliai esantys brandintuose ar fermentuotuose maisto produktuose, mėsoje, jūros gėrybėse, jaučiame kasdien, ypač jei valgome produktus, pagardintus natrio glutamatu. O apie šio pagardo žudančią galią mūsų tiek amžių puoselėtiems skonio receptoriams jau, ko gero, nežinančių neliko. Jis neturi konkurentų, kiti skoniai prieš jį tiesiog nublanksta. Kaip tame Dž. Orvelo romane „Gyvulių ūkis“, kur visi gyvuliai yra lygūs, bet vieni tiesiog lygesni...

Tai, jog mes jaučiame įvairius skonius, jų gamas bei skanskonius tolygu tam, jog mes girdime įvairius garsus, jų tonus bei pustonius. Taip pat tai tolygu tam, jog matome spalvas, jų atspalvius bei įvairovę, užuodžiame, užčiuopiame, nujaučiame...

Kuo subtiliau jaučiame, tuo labiau ŽMONĖS esame, tuo įvairiau kurti gebame, tuo labiau prie dieviškumo artėjame...

Beje, šį rudenį gamtinės žemdirbystės Lietuvoje puoselėtojai organizavo skirtingų veislių bulvių (virtų be nieko - net be druskos) degustaciją. Degustacijos dalyviai – skonio gurmanai – liko be galo nustebę, kiek daug pasirodo apie bulvę nežinoję (skonio prasme)!

Tad šiuo numeriu nuoširdžiausiai linkime Jums įkvėpimo pokyčiams bei eksperimentams kasdienybės virtuvėje. Linkime atradimų, kurie teiktų malonumą ir Jus turtintų, tuo pačiu neskurdindami.

Ir nepamirškime, kad kaip sena kinų išmintis byloja: „Ilgalaikis skonis slypi ne kvapniuose vynuose, o žirniuose ir vandenyje.“ Skanaus!

Nuoširdingiausiai,
„Green‘o“ redakcija

Turinys /2011 m. Nr.3 (7)

4 psl. Pergudrautas skonis.
Mitybos ekspertas Joelas Mowdys bando atskleisti mums skonio paslaptis. To paties skonio, kurį įvardijame kaip vieną iš savo pojūčių ir kuris suteikia mums vieną iš svarbiausių gyvenimo malonumų. Tas pats skonis per amžius gelbėjo žmogų nuo apsinuodijimų ir ligų. Ilgą laiką skonis buvo mūsų patikimas kompasas, pasirenkant maistą. Tačiau bėga laikas, įpročiai kinta. Koks skonio vaidmuo šiandien?

10 psl. Suma visada mažiau už visumą, arba baimės didelės akys?
Taip teigia ekonomikos analitikė Guoda Azguridienė, vertindama žiniasklaidoje nuolatos pasirodančią informaciją apie tam tikrų maisto produktų naudą. Schema maždaug tokia: produktas A pvz., pomidoras yra naudingas, sakykime, širdžiai, todėl, kad jame yra tam tikrų cheminių medžiagų, pvz., vitaminų. Per dieną reikia suvartoti nurodytą kiekį to produkto ir ... būsime sveiki. Iš tokio pateikimo bei nusiteikimo daugiau žalos negu naudos. Kodėl? Nes yra bėdų su argumentais...

14 psl. Kokia tikroji arbatos puodelio kaina?
Visai neseniai arbatos tema pasaulyje plačiai nuskambėjo po „TheEcologist“ atliktų tyrimų, atskleidusių vienos iš žinomiausių arbatos pramonės korporacijų verslo užkulisius. Lobstančios kompanijos ne tik žaloja aplinką, išnaudoja darbuotojus, bet ir savo reklaminėmis apgaulėmis pelnosi iš patiklių vartotojų. Lietuvos kontekste šią problemą apžvelgia Sonata Dirsytė.

20 psl.Apie cukrų, druską ir meditaciją.
Žmonėms dažniausiai norisi gauti trumpus ir aiškius atsakymus. Tačiau daugybė praktinių klausimų tokių atsakymų neturi. Todėl tenka kantriai rinktis ne tarp „taip“ ir „ne“, o tarp atvejų, kuomet labiau „taip“ ir kuomet „ne“. Mitybos ekspertė Guoda Azguridienė šios logikos rėmuose siūlo mums pažvelgti į cukrų bei druską.

26 psl. Mitybos įpročiai, kurie (galbūt) išgelbės pasaulį.
Vegetarai, veganai, žaliavalgiai. Kas juos sieja, ir kuo jie kitokie? O gal kitokie mes – mėsaėdžiai, tik naudojamės tuo, jog mūsų gerokai daugiau. Į šį bei kitus klausimus atsakymą mėgino rasti Daiva Ausėnaitė, savo kailiu išbadžiusi visas šias mitybos sistemas. Kas iš to išėjo spręsti jums.

34 psl. Revoliucija mitybos evoliucijoje.
8 tendencijos, kurias įžvelgė Ksenija Aleksejeva, analizuodama pasaulinę psichozę ir pasiklydimą tarp to kas valgoma, nevalgoma, nei valgoma nei nevalgoma, ir apskritai suvalgoma...

40 psl. Rubrika „Grynas būstas“.
Earthshipas – ekologiškas erdvėlaivis. Jei ieškote namo modelio, kuriame būtų optimaliai suderinta ekologija ir patogumai, būtinai perskaitykite Eglės Plytnikaitės straipsnį apie Earthshipus.Šie namai ne tik turi daugumą šiandienio modernaus būsto patogumų, bet dar ir geba rūpintis buitimi, pavyzdžiui, palaistyti palangės daržą, kuriame auginate kokią salotą. Ir dar. Būtinai pabandykite pasidaryti lauko krosnelę pagal Eglės instrukciją.

46 psl.Rubrika: „Ant žaliosios bangos“.
Sonata Dirsytė dalijasi atradimais, idėjomis ir patarimais.

50 psl. Rubrika „Ekokratija“.
Aktyvizmas: radikalų žaidimas ar planetos viltis? Simona Vaitkutė bando į aktyvizmą pažvelgti kitaip nei esame pripratę jį matyti. Ir pasirodo tai ne šiaip radikalų akcijos, tai didžiausias pasaulyje judėjimas. Maža to, šis judėjimas, nepaisant to, jog iki šiol jį akivaizdžiai ignoruoja tiek politikai, tiek žiniasklaida, nepaliaujamai auga, plečiasi ir virsta kolektyviniu žmonijos atsaku į sistemines nūdienos problemas. Taigi. Pagaliau pristatome...

56 psl.Rubrika „Grynuolis“.
Kai vieno gyvenimo per mažai... Lauryna Tarvydienė kalbina jau dvi dešimtis metų Vokietijoje gyvenančią preventologę Reginą Otto, kuri apie mitybą kalba kaip apie statybą, o gyventi ruošiasi iki 150 metų.

64 psl.Rubrika „Grynas įkvėpimas“.
Ekomenas (II dalis). Aistė Kotlerytė toliau analizuoja menus, kurie išėję iš muziejų pasaulio į realų bando spręsti aplinkos problemas. Taip pat pristato samanų meną. Nes mūsų klimatas jam itin tinkamas...

70 psl.Rubrika „Užsiaugink pats“.
Ruduo gamtinės žemdirbystės darže. Šiame numeryje, patariant gamtinės žemdirbystės ekspertams Sauliui Jasioniui ir Laimiui Žmuidai, baigiame metų ciklą darže.

74 psl.Rubrika: „Grynai sveikatai“.
Pirties keliu: nuo akmens iki dangaus. Vilma Grigienė tęsia pažintį su baltiška pirtimi. Šį kart – pasakojimas apie kelią, kuris prasideda nuo minties ir baigiasi mintimi, o eidamas juo kiekvienas randa tai, ko jam ar jai tuo metu labiausiai reikia.

78 psl. Rubrika: „Grynas gyvenimas“.
„Maistas – sveikatos šaltinis“ – teigia naujieji „Green‘o“herojai –žavintys atvirumu, nuoširdumu ir tikra sveikos gyvensenos dvasia – Laucių šeima.Šiame straipsnyje mama Ingrida pasakoja apie duoną kasdieninę, kurią deda ant šeimos stalo.

86 psl. Rubrika: „Kvapų namų“ ekspertai apie odos sveikatą ir kosmetiką.
Savadarbė kosmetika. Mitai, tikrovė, nepagrįstos baimės bei patarimai ekspertės Rūtos Daunoravičienės akimis.

92 psl. Rubrika „Green‘o receptai“.
Salotų baro „Mano guru“ ekspertai, šiek tiek patobulinę, pristato šio sezono lietuviško kulinarinio paveldo valgių.

94 psl. Rubrika „Laisvalaikio skaitiniai“.
Užbaigiame pažintį su senovinės lietuvių gyvensenos ypatumais , kuriuos pristato etnologė N.Marcinkevičienė. (Ciklo III dalis. Rugsėjis - gruodis)
Taip pat siūlome paskaityti įvepiantį pasaulio šviesuolio bei aktyvisto Derricko Jenseno tekstą „Pamiršk dušą, kuris taupo vandenį“, kuriame autorius samprotauja apie tai, kas iš tiesų yra kaltas dėl aplinkos degradacijos ir kaip turėtume su tuo kovoti.

99 psl. Rubrika: „Grynas smegenų plovimas, arba kas slepiasi už etiketės?“ . Gėrimų pakuotės: kuri „žaliausia“? Akvilė Balžekaitė, remdamasi produkto gyvavimo ciklu, bando išsiaiškinti, kokioje pakuotėje pirkti pieną geriausia: plastiko maišelyje, kartotinėje daugiasluoksnėje pakuotėje ar plastikiniame butelyje. Na, po to dar vertina stiklines bei skardines gėrimų pakuotes.

104 psl. Rubrika „Pasidaryk pats“
Padedant komiksui, gaminsime ledus.

Raginimas atsinaujinančią energetiką skelbti nacionaliniu prioritetu

Trylika asociacijų, kurios vienija atsinaujinančios energetikos įmones, pasirašė memorandumą. Juo ragina atsinaujinančios energetikos, ypač biokuro, plėtrą skelbti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu. Daugiau>>>

Panaudotas lemputes mesime į specialias talpyklas

Panaudotų taupiųjų lempučių surinkimo vietas didžiuosiuose prekybos centruose ėmėsi steigti Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su įmone „Ekošviesa“. Pirmosios dėžutės jau stovi dviejuose sostinės prekybos centruose, o iki sausio vidurio ....

Atliekų rūšiavimas: klausimai ir atsakymai

Į klausimus atsako UAB VSA generalinė direktorė Jurgita Petrauskienė. Daugiau>>>

25 lietuvos miestuose nemokamai surenkama sena elektroninė įranga

Lietuvoje prasideda aplinkosauginė-ekologinė akcija „Kartu mes galime papuošti savo miestą”. 25-ių šalies miestų gyventojai, įmonės ir įstaigos gali registruotis akcijos interneto svetainėje www.elektronikosakcija.lt, nemokamu telefonu 8 800 00 653 arba informacijos telefonu 118, kad....

ŽŪR prezidiumo sprendimas dėl GMO Lietuvoje

LR žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumas šių metų liepos 4 d. posėdyje priėmė sprendimą rekomenduoti drausti GMO auginimą Lietuvos teritorijoje. Daugiau>>

Įkurti Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai

Liepos 19 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyti Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai (Rūmai), kurie buvo įsteigti liepos 7 d. Rūmų veikla yra suskirstyta į du sektorius: sveikos gyvensenos, kuris skirtas sveikatos tausojimo, stiprinimo ir ligų profil....

interneto svetainių kūrimas, verslo valdymo sistemos