Naujienos
Pradžia
Radijo laidos
Skelbimai

Ankstesni žurnalai >> Sveikatos ekologija

Sveikatos ekologija

2011 m. Nr.1 (5)

Numerio tema „Sveikatos ekologija“

Sveiki. Tikimės nesergate...

Bet vis tiek vėl norime pasamprotauti apie sveikatą. Tik šįkart, iš anksto atsiprašydami už moralizuojantį toną, kuris kartais erzina. Samprotausime gal ne tiek praktiškai, kiek filosofiškai... Tad šis numeris skirtas daugiau tiems, kurie vis dar mėgsta skaityti ir mąstyti... Ir ne tik laisvalaikiu.

Pirmiausia, norime kreiptis į skaitytoją. Kadaise lietuvių filosofas Vydūnas žmogaus kūno negalias aiškino kaip įrodymus, kad žmogus savęs neprižiūrėjo, – ligą jis apibrėžė kaip „tikrą žmogaus gėdą“. Sunku su tuo nesutikti. Bet šiuo atveju dauguma iš mūsų tikriausiai jau piktinamės tokiu žiauriu požiūriu, apeliuodami į humaniškumą, į tai, kad žmogus dažnai niekuo dėtas, jei gimė ligotas, jei susirgo dėl to, kad jo aplinka yra nesveika: užterštas oras, vanduo, dirva, maistas. Jei susirgo dėl ne nuo jo priklausančių veiksnių, kuriems pavienis žmogus negali daryti įtakos. O tai jau kitokio lygmens gėda, kaltė ar atsakomybė – visuomenės ar net visos žmonijos. Tačiau ar tikrai? Kiekvienas blaiviai mąstantis žmogus prisipažins, kad suvokia, jog asmeniškai tiesiogiai ar netiesiogiai (kaip eilinis civilizacijos gėrybių vartotojas) prisideda prie to, kad blogėja mūsų aplinkos būklė. Bet šįkart pabandykime įvertinti, kokio masto ši kiekvieno iš mūsų veikla? Ir kokio masto mūsų neveikimas: norėjimas nežinoti, negirdėti, nematyti, nedalyvauti, užsimerkti, numoti ranka...

Antra, norime kreiptis į gydytojus, kurių, įvairiais skaičiavimais, turime tikrai daug ir net patenkame į geriausiai pasaulyje gydytojais aprūpintų šalių šimtui tūkstančių gyventojų dešimtuką. Jūsų turime daug. Bet kol kas kovoje už sveiką aplinką, būtiną sveikatos prielaidą, Jūsų negirdime. Dar 1983 m. vienas iškiliausių šių laikų filosofų P. Sloterdijkas, analizuodamas įvairiausias cinizmo apraiškas XIX–XX a. Europoje, rašė: „Polinkis „mielai padėti“ yra tiek pat humaniškas ir džiuginantis, kiek nedžiuginantis bei įtartinas, jeigu padedama blogiui, kylančiam iš civilizacijos savigriovos tendencijų. Gydytojas pernelyg lengvai atsiduria hegemoninio cinizmo pusėje, jeigu jis negali priešintis destruktyvioms „kvailystėms“, kurios dažnai būna ligų priežastis. Kuo daugiau ligų sukelia politinės bei civilizacijos sąlygos ir pati medicina, tuo labiau mūsų visuomenės medicininė praktika kyla į aukštesniojo cinizmo valdas, kur pati dešinė ranka skatina tą blogį, už kurio gydymą kairė ima pinigus. Jeigu daktaras, kaip mokytas gyvenimo partijos narys, iš tiesų laiko savo uždaviniu užkirsti kelią ligoms, kylančioms dėl tam tikrų priežasčių (užuot su jomis parazitiškai taikstęsis kaip su pasekmėmis), tai jam reikėtų nuolat iš naujo apsvarstyti savo ryšį su valdžia ir jos naudojimu. Medicina, radikaliai besilaikanti pakto su noru gyventi, turėtų šiandien tapti moksliniu bendrosios išgyvenimo teorijos branduoliu. Ji turėtų suformuluoti tokią mitybos mokslo politiką, kuri imtųsi ryžtingai keisti visuomenės darbo ir gyvenimo sąlygas. Tačiau apskritai medicina ciniškai ir trumparegiškai suka uodegą ir taip įtartinai aiškina savo paktą su gyvenimu, kad tiktai retkarčiais galima suprasti, apie kokią poziciją kinizmo ir cinizmo lauke kalbama.“

Ir čia nebėra ką pridurti. Tiesiog pamąstykime...

Nuoširdžiai,
„Green‘o“ redakcija

Turinys /2011 m. Nr.1 (5)

Ekonomika ir ekologija.
Ekonomika ir ekologija turi daug daugiau bendra, nei žodžių pradžia. Šiandien ekonomika ir ekologija dažniausiai pateikiamos kaip didžiausios priešybės. Kodėl taip atsitinka? Paprastai kalbant todėl, kad  žmonių rūšis savo veikla skriaudžia kitas rūšis. Ir skriaudžia taip smarkiai, kad pačiam žmogui dėl to kyla grėsmė. Tačiau prie ko čia ekonomika? Ekonomikai, kaip veiklos rūšiai, būtent ir priskiriama ši ekspansinė, su kitais nesiskaitanti žmogaus veikla. Teigiama, kad žmogus tai daro dėl savo godumo, o ekonomika yra ta veiklos erdvė, kurioje jo godumas skleidžiasi. Tačiau ar tikrai taip? O gal ekonomika yra tik nedidelė žmogaus veiklos dedamoji, kuri turi apčiuopiamą išorinę formą, todėl ją lengviau pastebėti?

Ar Hipokrato priesaika leidžia likti nuošaly?
Išsamus,  analitinis, polemizuojantis straipsnis apie ekologijos ir žmogaus sveikatos santykį (atliekos, asbestas, oro-vandens tarša; naujų, autoimuninių ligų protrūkis). Pokalbis su Lietuvos medikais (alergologai, kardiologai, imunologai), užsienio šalių patirtis (Vokietijoje gimęs judėjimas, skirtas prevencijai - Preventologie), Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos (faktai apie klimato kaitos įtaką sveikatai).

Tikroji pigių prekių kaina.
Ar tikrai pigios, iš trečiųjų šalių į Lietuvą tonomis plūstančios prekės, kurių prikimšti prekybų centrai ir nuo kurių lūžta lentynos, kurias dažnai gauname už dyką kaip dovanėlę (tiksliau kaip pakištuką) ką nors arba kur nors pirkdami yra tokios pigios. Ar įmanoma pagaminti radijo imtuvą ar elektroninį laikrodį už 10 Lt. Kodėl tefloniniai indai prekybos centruose dalinami už lipdukus? Ar mes iš tiesų esame tokie naivūs ar visgi nenorime pripažinti tiesos, jog nemokamų pietų nebūna ir anksčiau ar vėliau teks už tai susimokėti? Juk prekybos centrai – ne labdaros organizacijos. Tad išsiaiškinkime, kiek kainuoja šis pigumas?

Du skirtingi sveikatos suvokimai: Rytai versus Vakarai.
Pažintis su sveikatos samprata Rytuose ir Vakaruose. Ir bandymas paieškoti sąlyčio taškų tarp skirtingų kultūrų ir skirtingų požiūrių į žmogaus sveikatą. Galbūt tie požiūriai nėra jau tokia skirtingi ir turintys nemažai bendrumų?

Kitoks žvilgsnis į tradicinę mediciną. Gydytojai, pamiršę vaistus.
Pokalbis su fitoterapeutu Juozu Ruolia ir akademiku Jurgiu Brėdikiu.

Alternatyva skiepams.
Šiuolaikinė medicina siūlo skiepyti mažus vaikus, siūlo skiepytis nuo virusinių susirgimų, tačiau visi skiepai gali turėti neigiamų pasekmių, kaip ir kiekvienas vaistas. Straipsnyje ieškoma atsakymo, ar egzistuoja alternatyva skiepams. Šis klausimas užduodamas gydytojams homeopatams, Tibeto medicinos ekspertei ir vadinamosios klasikinės medicinos gydytojams.

Grynuolis
Laimė Kiškūnė. Pokalbiai ir pasvarstymai apie sveikatą, mediciną, asmeninio gyvenimo atvirumai, apie kvapų alchemiją, apie cheminę kosmetiką ir aišku, viso to prasmę...

„Grynas maistas“
Mitai apie valgomuosius aliejus.

Ar tikrai rapsų aliejus yra sveikas? Kuo skiriasi rafinuotas aliejus nuo nerafinuoto, kas yra šalto spaudimo aliejus. Koks aliejus yra vertingiausias žmogaus sveikatai, o kurį galime pavadinti nuodu?

Altenergija

Alternatyvios energetikos perspektyvos Lietuvoje.
Apžvalginis straipsnis apie alternatyvios energetikos situaciją Lietuvoje – kokie šiuo metu situacija Lietuvoje? kodėl sustojo įstatymo priėmimas? Ką apie alternatyvią energetiką mūsų šalyje galvoja vėjininkai? Kodėl ekologai kritikuoja atominę energetiką?

Grynas būstas
Žurnalo eksperto tekstas apie šildymo variantus – ekologiškus, taupius, draugiškus aplinkai ir t.t. Užsienio šalių ir Lietuvos situacijos apžvalga.

Technologijos

Elektromobiliai – jiems priklauso ateitis?
Kas yra elektromobilis? Kodėl skandinavai daugiau nei dešimt metų jais važinėja? Kaimynų estų patirtis – dešimt elektromobilių. Ir lietuviškas požiūris į elektromobilius – „parodykit, kaip ir mes juos pasidarysim“. Pokalbis su elektromobilių asociacijos vadovu Vaidotu Lašu.

Užsiaugink pats
Gamtinė žemdirbystė. Šio judėjimo sumanytojų naudingi patarimai, kaip galima būtų ūkininkauti... namuose.

Grynas gyvenimas
Tęsiame interviu su Kauneckų šeima. Šiame numeryje pokalbis apie didelės šeimynos patirtį gyvenant sveikai, gydant ligas. Asmeniniai trijų vaikų mamos atradimai, receptai kovojant su nedidelėmis vaikų ligomis.

Tradicinės rubrikos „Atsakinga reklama... arba Nežudyk reklamos!“, „Ant žalios bangos“ bei rubrika „Žalios žinios“ importuos į Lietuvą geriausias užsienio idėjas.

„Grynas smegenų plovimas arba kas slepiasi už etiketės?
Šį kartą skrodimas bus atliktas dantų pastai bei dantų priežiūros priemonėms.

„Green‘o“ receptai
Šio sezono lietuviško kulinarinio paveldo valgiai – ką valgė sausio – balandžio mėnesiais mūsų protėviai?

Laisvalaikio skaitiniai
Etnologės N.Marcinkevičienės apybraižų apie senovinės lietuvių gyvensenos ypatumus ciklo I dalis (pirmasis metų ketvirtis).

Raginimas atsinaujinančią energetiką skelbti nacionaliniu prioritetu

Trylika asociacijų, kurios vienija atsinaujinančios energetikos įmones, pasirašė memorandumą. Juo ragina atsinaujinančios energetikos, ypač biokuro, plėtrą skelbti nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu. Daugiau>>>

Panaudotas lemputes mesime į specialias talpyklas

Panaudotų taupiųjų lempučių surinkimo vietas didžiuosiuose prekybos centruose ėmėsi steigti Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su įmone „Ekošviesa“. Pirmosios dėžutės jau stovi dviejuose sostinės prekybos centruose, o iki sausio vidurio ....

Atliekų rūšiavimas: klausimai ir atsakymai

Į klausimus atsako UAB VSA generalinė direktorė Jurgita Petrauskienė. Daugiau>>>

25 lietuvos miestuose nemokamai surenkama sena elektroninė įranga

Lietuvoje prasideda aplinkosauginė-ekologinė akcija „Kartu mes galime papuošti savo miestą”. 25-ių šalies miestų gyventojai, įmonės ir įstaigos gali registruotis akcijos interneto svetainėje www.elektronikosakcija.lt, nemokamu telefonu 8 800 00 653 arba informacijos telefonu 118, kad....

ŽŪR prezidiumo sprendimas dėl GMO Lietuvoje

LR žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumas šių metų liepos 4 d. posėdyje priėmė sprendimą rekomenduoti drausti GMO auginimą Lietuvos teritorijoje. Daugiau>>

Įkurti Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai

Liepos 19 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyti Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai (Rūmai), kurie buvo įsteigti liepos 7 d. Rūmų veikla yra suskirstyta į du sektorius: sveikos gyvensenos, kuris skirtas sveikatos tausojimo, stiprinimo ir ligų profil....

interneto svetainių kūrimas, verslo valdymo sistemos